DUK

Savivaldybės ar jos specialistų įgaliojimus vykdant bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę numato LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ) bei kituose LR teisės aktuose. DNSBĮ 20 str. 1 d. numato, jog bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės, o to paties straipsnio 2 d. įtvirtina, jog Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.

Taigi iš aukščiau išdėstyto yra daugiau negu akivaizdu, jog savivaldybė ne tik, kad gali, bet netgi privalo vykdyti bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kadangi tokią pareigą nustato savivaldybių veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. numato, jog bendrijos visuotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dėl audito bendrijoje atlikimo. Minėto bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo pagrindu bendrijos pirmininkas privalo sudaryti sutartį su audito paslaugas teikiančia įmone ir perduoti jai visus reikiamus dokumentus.

Teisės aktai nedraudžia pirmininkui atsisakyti savo įgaliojimų, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiama bendrijos pirmininko teisę pasirinkti. LR daugiabučių namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatymas nenumato, kokia turi būti bendrijos pirmininko įgaliojimų atsisakymo procedūra, todėl pagal analogiją reikėtų taikyti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas.

Minėto įstatymo 37 str. 5 d. numato, jog "Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per

15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.

atsistatydinti siekiantis pirmininkas privalo sušaukti bendrijos narių susirinkimą ir, jeigu yra poreikį, pakartotinį susirinkimą. Tokia pareiga numatyta tam, kad nesusidarytų situacija, jog bendrija liktų be pirmininko, tačiau bendrijos pirmininkas neatsako už tai, jog susirinkimas įstatymų nustatyta tvarka nesugeba išsirinkti naujo pirmininko, todėl kitą dieną po planuojamos pakartotinio susirinkimo dienos (net jeigu ir susirinkimas nebus įvykęs ar pirmininkas nebus išrinktas) pirmininko įgaliojimai bus laikomi pasibaigusiais.

Jeigu bendrijos pirmininkas atsisako priimti jam betarpiškai perduodamus dokumentus, visus bendrijai adresuotus dokumentus siūlau siųsti registruotu paštu bendrijos buveinės ar kitu žinomu bendrijos veiklos adresu. Šiuo atveju reikėtų išsaugoti bendrijai adresuojamo rašto nuorašą ir pašto darbuotojo išduodą dokumentą, patvirtinantį registruoto laiško išsiuntimo faktą.

Kreipimasis į teismą nėra tokia didelė „egzotika“, kaip iš pirmo karto gali pasirodyti. Iš esmės viską, ką reikia padaryti, yra surinkti reikiamus įrodymus, raštu išdėstyti faktines aplinkybes bei savo reikalavimus ir viską pateikti į teismą. Labai svarbu, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. ginčai kylantys iš bendrijų veiklos yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl pats kreipimasis į teismą papildomų sąnaudų nepareikalaus.

Deja, yra neįmanoma iš anksto parengti teismui pateikiamų dokumentų šablonus, kadangi visų be išimties ginčų faktinės aplinkybės, reikalavimai ir pan. yra iš esmės skirtingi. Dėl šios priežasties prieš kreipiantis į teismą siūlau pasikonsultuoti su teisininku. Atkreipiu dėmesį, jog įvairios institucijos siūlo nemokamą teisinę pagalbą: padeda suruošti procesinius dokumentus, teikia konsultacijas ir pan., todėl bendros kreipimosi į teismą išlaidos gali būti visiškai minimalios. Juo labiau, jog laimėjus teismo procesą visos Jūsų patirtos išlaidos būtų atlyginamos kitos šalies.

LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 str. 1 d. 8 p. numato, jog bendrijos visuotinis susirinkimas "tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką". Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, įstatymų leidėjas visų bendrijoje mokamų mokesčių apskaičiavimo, surenkamų lėšų panaudojimo tvarką pavedė nustatyti namo bendrijos narių susirinkimui. Iš to seka, jog visi mokesčiai, rinkliavos ir pan., renkamos nesant atitinkamo namo bendrijos narių susirinkimo sprendimo, laikytinos neteisėtomis.

Lietuvos Respublikos teisės aktai iš tiesų numato galimybę vartotojams nuspręsti dėl šildymo pradžios ir pabaigos, tačiau bet kuriuo atveju tokie sprendimai negali pažeisti kitų šilumos vartotojų interesų bei LR teisės aktuose įtvirtintų higienos normų. Būtina atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio sprendimus daugiabučiuose namuose turi teisę priimti tik namo butų ir kitų patalpų savininkai daugumos balsais, o ne namo bendrijos pirmininkas vien asmeniškai. Teisės aktai numato, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas, siekdamas nustatyti kitokią šilumos sezono pradžios ar pabaigos datą, turi organizuoti buitinių šilumos vartotojų sprendimų priėmimą dėl pastato šildymo kitu laiku. Tuo pačiu reikia atkreipti dėmesį, jog teisės aktai numato du būdus, kaip galima priimti aukščiau nurodytą sprendimą – organizuoti namo bendrijos narių susirinkimą arba balsavimą raštu. Šiuo atveju akivaizdu, kad iš neteisės teisė nekyla, todėl sprendimai priimti nesilaikant nustatytos tvarkos yra negaliojantys bei jokių teisinių pasekmių sukelti negali, o namo bendraturčiai turi teisę iš bendrijos pirmininko reikalauti jų patirtų nuostolių atlyginimo. Dar daugiau, tokių ir analogiško pobūdžio bendrijos pirmininko įgaliojimus viršijančių sprendimų priėmimas, galėtų būti pretekstas bendrijos nariams reikšti nepasitikėjimą namo bendrijos pirmininko vykdoma veikla.

Daugiabučių savininkams pasiryžus steigti bendriją, visų pirma, reikia surinkti iniciatyvinę grupę. Suburta iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytus bendrijos įstatų rengimo reikalavimus. Steigiamajame susirinkime priėmus sprendimą dėl bendrijos steigimo ir patvirtinus bendrijos įstatus, bendrijos pirmininkas įstatus ir kitus bendrijos steigimo dokumentus pateikia notarui, kuris įvertina jų atitiktį įstatymams ir patvirtina. Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui. Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.