Naujienos

2015-04-08 | Bendrijose - galimybė pasipinigauti

Pastaruoju metu vis dažniau į viešumą iškyla faktai, kai gyventojai nukenčia dėl nesąžiningų daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar buhalterių veikos. Specialistai įsitikinę, kad tokie dalykai galimi, nes daugiabučių namų bendrijų niekas nekontroliuoja, o daugiabučių namų bendrijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose - palaida bala.

Kas atsakingas - nežinia

Kovo pabaigoje skelbta, kad prestižiniame Vilniaus rajone, netoli Vingio parko esančioje M.K.Čiurlionio g., stovinčio daugiabučio gyventojus į teismą padavė dabar jau bankrutuojančios daugiabučio namo savininkų bendrijos bankroto administratorius. Teigiama, kad per kelerius metus net 62 nekilnojamojo turto savininkai nesumokėjo 36 tūkst. eurų (124 tūkst. litų), o kadangi namo bendrijai dar 2011 m. buvo iškelta bankroto byla, bendrijos bendraturčiai privalo prisiimti atsakomybę.

Šioje istorijoje paaiškėjo, kad iš bendrijos sąskaitos beveik 10 tūkst. eurų (34 tūkst. litų) pasisavino antraeiles pareigas ėjusi buhalterė. Kad pinigai pasisavinti, namo gyventojai sužinojo tik po kelerių metų - jau buvo suėjęs trejų metų baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminas.

Dar daugiau kaip 9 tūkst. eurų (30 tūkst. litų) bankrutuojanti namo bendrija privalo sumokėti vienam sargui, kurį neteisėtai buvo atleidę iš darbo. Kitą skolos dalį sudaro iš bankrutuojančios bendrijos atleistiems darbuotojams priklausantys atlyginimai, išeitinės kompensacijos ir neišmokėtas užmokestis už nepanaudotas atostogas. Dar dalis skolos susidarė dėl to, kad kai kurie namo gyventojai nemokėjo komunalinių mokesčių, o bendrijos atstovai nė nepasivargino, kad skolos būtų sugrąžintos.

Kreditorių eilėje - ir Turto bankas, perėmęs skolą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, laukianti mokesčių už darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus.

Bankroto administratorius mano, kad namo gyventojai privalo padengti įsiskolinimą. Gyventojai įsitikinę, kad jie neprivalo mokėti už „kažkieno klaidas“ - atsakomybę turėtų prisiimti bendrijos vadovai, neatsakingai vykdę savo pareigas.

Liko skolingi visi

Sausio mėnesį į viešumą iškilo situacija Panevėžyje. Vieno Statybininkų gatvės daugiabučio gyventojai išsiaiškino, kad ketverius metus jų bendrijos pirmininke dirbusi V.K. ne tik pasisavino apie 100 tūkst. litų kaupiamųjų lėšų, bet ir paliko nemenkus įsiskolinimus šilumos ir karšto vandens tiekėjams.

Gyventojų priremta prie sienos V.K. prisipažino pasisavinusi bendrijos pinigus ir žadėjo juos dalimis grąžinti. Tačiau paaiškėjo, kad skolos grąžinimo dalimis sutartis su „Panevėžio energija“ buvo pasirašyta ne pačios V.K., o bendrijos vardu. Tad dabar liko skolingi visus mokesčius sąžiningai mokėję gyventojai. O pati V.K., tik išaiškėjus nešvariems darbeliams, išvyko į Didžiąją Britaniją.

Dėl galimai stambaus masto vagystės ir pasisavintų lėšų iššvaistymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tik sužinoję apie vagystę gyventojai panoro visus piniginius namo reikalus patikėti tvarkyti ne naujai išrinktam bendrijos pirmininkui ar kitam įgaliotam asmeniui, o „Panevėžio butų ūkiui“. Tačiau to padaryti negalės, kol nebus padengti įsiskolinimai komunalininkams. Tad gyventojai tarsi atsidūrė užburtame rate.

Skundų gausu

Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių. Bendrijų, administruojančių vieną ar kelis daugiabučius, yra apie 5700. Tad skaičiuojama, kad bendrijos administruoja apie 12 tūkst. daugiabučių, likusius maždaug 28 tūkst. - savivaldybių paskirti administratoriai.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių pernai atlikta gautų skundų dėl būsto valdymo ir priežiūros analizė parodė, kad maždaug 40 proc. atvejų gyventojai skundžiasi dėl savivaldybių paskirtų administratorių, o 60 proc. - dėl bendrijų pirmininkų ar bendrijos valdybos veiklos, nors daugiabučių, kuriuose sukurtos bendrijos, yra tris kartus mažiau.

Nemažai skundų dėl daugiabučių namų administratorių bei bendrijų valdymo organų veiklos kontrolės pasiekia ir Seimo kontrolieriaus įstaigą. Daugiabučių namų patalpų savininkai, negalėdami išspręsti jiems rūpimų klausimų tiesiogiai, kreipiasi pagalbos į savivaldybę, o matydami, kad iškilusios problemos vis tiek nėra sprendžiamos, jie kreipiasi į Seimo kontrolierius.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys informavo, kad 2014 m. dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklos priežiūros ir kontrolės Seimo kontrolieriai dėl bendrijos valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės gavo 13 skundų, dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko veiklos - 17 skundų. Du skundai gauti ir dėl jungtinės veiklos sutarties dalyvių priežiūros ir kontrolės.

R.Šukio nuomone, teisinio daugiabučių namų bendrijų veiklos reglamentavimo pakanka, nes 2014 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino Būstų ir kitų patalpų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles, kurios įpareigoja savivaldybės administraciją vykdyti bendrijų valdymo organų funkcijų priežiūrą ir kontrolę.

Didžiausia šiuo metu problema, kad savivaldybės nesivadovauja šių taisyklių 3 punktu ir nepaskiria savivaldybės padalinio ar darbuotojo, kuris būtų priežiūros ir kontrolės vykdytojas. Kitaip sakant - trūksta daugiabučių namų administratorių bei bendrijų valdymo organų veiklos kontrolės.

Tiriant skundus ne kartą buvo konstatuota, kad savivaldybių pareigūnai netinkamai atlieka savivaldybės paskirtų administratorių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą, nefiksuoja pažeidimo faktų, vilkina sprendimų priėmimą, nesiima pakankamų priemonių pažeidimams pašalinti, nekontroliuoja administratoriams ir bendrijoms duotų įpareigojimų vykdymo, nesinaudoja teise surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus.

Juozas Antanaitis, „Būsto rūmų“ prezidentas:

Mano manymu, nesąžiningų daugiabučių bendrijų pirmininkų mažėja, nes vis dažniau bendrijų pirmininkais tampa jauni, išsilavinę, apie būsto valdymą išmanantys žmonės. Tačiau daugiau faktų apie nesąžiningą veiklą iškyla į viešumą, nes daugiabučių bendrijų nariai tampa vis labiau išprusę ir informuotesni, geriau žino savo teises ir pareigas, todėl nesąžiningą veiklą dažniau pastebi.

Būsto valdytojais, kuriuos paskyrė savivaldybė, nes nėra įsteigta bendrija, skundžiamasi gerokai mažiau ir pažeidimai ten nustatomi rečiau, nes juos daug daugiau kažkas kontroliuoja - savivaldybė, gyventojai, prokuratūra ir kt. Daug prasčiau ten, kur neteisingai elgiasi bendrijos pirmininkas, - net tai įtarus bendrijos nariui kur nors kreiptis yra problemiška, nes savivaldybės galios yra apribotos, valstybės teisinės institucijos kištis į vidaus reikalus negali. Tad bendrijos pirmininkas savo neveiklumu ar neteisingu veiklumu gali padaryti nemenką žalą. Teisinė bazė dabar sureguliuota taip, kad net daug išmanantis žmogus prieš bendrijos pirmininką lieka bejėgis.

Per pastaruosius penkerius metus iš teisinės bazės, reglamentuojančios daugiabučių bendrijų veiklą, liko „košeliena“. Santykiai nesureguliuoti, teisės ir pareigos išskirstytos, apsiginti neįmanoma.

Dabar valdininkai siekia teisės aktus tobulinti, tačiau tobulina tie, kurie dirba kabinetuose ir nesusidūrę su įgyvendinimu praktikoje. Teisės aktai atrodo kaip Maironio eilės, tačiau praktikoje tai neįgyvendinama, o jei ir įgyvendinama, pasiekia priešingą rezultatą. Daugiabučiai griūna, apleisti, lėšos remontams nekaupiamos, darbai neplanuojami. Sankcijos netaikomos nei bendrą turtą gadinantiems gyventojams, nei nieko nedarantiems administratoriams. Mes, praktikai, lakstome su pasiūlymais padaryti taip, kaip reikalauja kiti teisės aktai, bet teišgirstame, kad taip negalima. Tačiau visa tai turi būti griežtai sureguliuota - juk esame ne gauja, o valstybė.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/bendrijose__galimybe_pasipinigauti/